Priteisiamų žalų didėjimas – nuolatinis teismų praktikos formavimo procesas. Jaunuoliui, nukentėjusiam nuo tyčia sukelto gaisro, atstovaujamam advokato Dominyko Varno, 2015 m. priteistas iki šiol didžiausias Lietuvos teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas – 250 tūkst. EUR (“Šilainių gaisro” byla Nr. 2K-89-139/2016)

Dėsninga, kad nuolat auga teismų priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Iki šiol didžiausia Lietuvoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos suma buvo 500 tūkst. Lt (144 810 EUR) už naujagimių dvynukų sužalojimą ligoninėje (byla Nr. 3K-7-255/2005), prieš šią bylą – 114 tūkst. Lt (33 tūkst. EUR) už asmens sužalojimą eismo įvykio metu troleibuso išorinėmis konstrukcijomis (byla Nr.3K-3-371/2003). Pateikiame duomenis iš naujausios teismų praktikos:

2012 m. kovo mėn. abiturientas M.T., gelbėdamasis nuo tyčia sukelto gaisro, šoko iš daugiabučio namo 7 aukšto ir smarkiai susižalojo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 143 500 Lt (41 560 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Po advokato Dominyko Varno parengto apeliacinio skundo ir sėkmingo nukentėjusiojo atstovavimo Lietuvos Apeliaciniame Teisme, neturtinės žalos atlyginimas 2015-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-483/2015 buvo padidintas iki 250 tūkst. EUR, kuri yra palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-08 d. nutartimi byloje Nr.2K-89-139/2016, atmetant nuteistojo kasacinį skundą:

… teismų praktikos formavimasis yra nuolatinis procesas. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, kokiu laikytina apeliacinės instancijos teismo nustatyta suma, yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, kuriomis remiantis galima teigti, jog žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

… Apeliacinės instancijos teismas padidino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam M. T., motyvuodamas tuo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimos santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

… Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. yra jauno amžiaus, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo laiku baigti mokyklos, akivaizdžiai sumažėjo jo galimybės studijuoti ir įsidarbinti, itin apsunkinta galimybė sukurti šeimą bei susilaukti vaikų. Jis nevaldo kojų, nuolat kenčia fizinį skausmą, kasdienių biologinių poreikių tenkinimas sukelia nuolatinius nepatogumus, padaryti sužalojimai akivaizdžiai apsunkina jo fizinio judėjimo, profesines bei bendravimo galimybes. Esant tokioms aplinkybėms, 250 tūkst. Eur neturtinės žalos piniginis įvertinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Konstatuotina, kad pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.